„Kartą vienas iš mokinių, vardu Džeisonas, užsisakė patiekalų greitojo maisto užkandinėje. Jam neužteko Gerąja Naujiena apie Kristų pasidalyti su pardavėjais – ne, jis dar užkalbino tris vyrus, kuriuos pamatė užsisakančius maisto prie lauke esančio aptarnavimo langelio. Pasiėmęs savo užsakymą, Džeisonas pastebėjo, kad nusprendę užkąsti jie pastatė automobilį užkandinės aikštelėje. Ir vėl juos užkalbinęs, jis pamatė, kad sėdinčio ant užpakalinės sėdynės vyro koja lūžusi. Taigi Džeisonas atsisėdo į jų automobilį ir melsdamasis ėmė kviesti Šventąją Dvasią... ir Ji atėjo. Nesuvokęs, kas vyksta su jo koja, kuri degte degė šventa ugnimi, tas vyras ėmė keiktis. Visi vyrukai šoko iš automobilio, o buvęs ligonis sviedė šalin įtvarą ir treptelėjo koja į žemę. Jo koja buvo visiškai sveika! Šią trijulę taip sujaudino Dievo gerumas, kad jie ryžosi atidaryti savo narkotikų pilną automobilio bagažinę, ant žemės išmetė visus kvaišalus, o tada trypdami ir šokinėdami juos sunaikino! Džeisonas nuvežė vyrus į Alabastro maldos namus (Alebaster House), kur visą parą vyksta nenutrūkstama malda, ir atvedė juos pas Jėzų. Vyrus atgailauti paskatino Dievo gerumas. Šis pasakojimas – tipiško krikščioniško gyvenimo pavyzdys ir norma.“
Ištrauka iš Bill Johnson knygos „Dangui besiveržiant į žemę“
Leidykla „Upė“, 2016 m.
Ištrauka iš Bill Johnson knygos „Dangui besiveržiant į žemę“
Leidykla „Upė“, 2016 m.
