Į Lietuvą ateina dvasinis pavasaris. Žiema (sąstingio metas) jau baigiasi. Tuoj viskas atgis – išdžiūvusi žemė bus palaistyta lietumi. Lygiai taip pat kaip gamtoje, taip ir dvasiniame išmatavime, mums reikia lietaus. Mums reikia galingo prabudimo lietaus, kuris atgaivintų išdžiūvusias ir užkietėjusias širdis, kurios yra nusigręžusios nuo gyvojo Dievo. Tikrasis pavasaris prasideda po lietaus, kurį lydi perkūnija. Po to visa gamta progresuojančiu greičiu atgyja ir žiemos pirisiminimai išgaruoja kaip senas užmirštas sapnas. Jeigu mes norime įeiti į tikrą dvasinį pavasarį – mums reikia prabudimo lietaus, kurį lydi galinga dvasinė perkūnija. Lietuvai reikia dvasinio sudrebinimo, mums reikia, kad žmonės atsikvošėtų, o tai įvyks tik tada kai dangus sudrebins žemę.
 |  |
Aš tikiu, kad galingas prabudimo lietus su žaibais nuo Dievo Sosto ateina į Lietuvą ir dvasinė atmosfera mūsų šalyje bus perkeista. Pamąstyk apie tai kaip gamta atgyja po tokio lietaus ir pabandyk įsivaizduoti tai dvasioje. Melskis vėlyvojo lietaus ir dėkok Dievui už permainas mūsų tautoje. Tegul tavo širdis būna ištroškusi dvasinių dalykų labiau nei žemiškų, todėl budėk ir stiprink save maldoje ir Dievo Žodžio skaityme. Viešpats tau sako: „Būk jautrus Mano Šventajai Dvasiai! Įsiklausyk į Mano švelnų balsą. Visada būk Tėvo reikaluose – matyk ką daro Tėvas ir kaip mažas vaikas imituok Jį.“
